Бесплатный автореферат и диссертация по сельскому хозяйству на тему

Значение измельченных камней на урожайность растений и физические свойства почвы

ВАК РФ 06.01.01, Общее земледелие

Автореферат диссертации по теме "Значение измельченных камней на урожайность растений и физические свойства почвы"

LIETUVOS ZEMfcS UKIO AKADEMIJA ■ Lithuanian Academy of Agriculture

RankraSSio teisfemis Bui AS SAULIUS, JUOZO

UDK (621.5:631.61 (631. 43+631. 5:59)

SMUI/KINTy AKMENy REIK§Mfe AUGALy DERLIUI IR P1RVOZEMIO SAWBEMS

The influence of crushed stones on crop yield and soil

Specialybe: 06.01.01. (zemdirbyst4)

Disertacijos, 2em£s Qkio mokslo kandidato laipsniui tSyti,

AUTOREFERATAS Abstract of thesis

Kaunas - 1992

Darbas atliktas 1984-1990ro. Lietuvos áemdiibystés instituye Acrotechnikos skyrluje.

Moksllnis vadovas: 2emés Qkio mokdlu daktaras,

prof.|a.tind2TuüTs|,

¿emés Qkio mokslu kandidaté, vyresnioJl moksliné bendradarbé A. ZIMKUVIENÉ

Oflcialüs oponental: 2emés ükio mokslu daktaras,

prof. R.2ULIENÉ, 2emés Qkio mokslit kandidatas, doc. A. H0TU2AS

VedanCloJi organizadJa: Lietuvos melioracJJos instltutas

DiseraciJos eynlmas i.vyks l992m. ¿¿'*4¿¿C¿> $ d val

specializuotos Tarybos K. 120. 64.02. , kurioJe ciñamos disertad Jos,

áemés ükio mokslij kandidato vardui ley ti, posédyje Lietuvos áemés

Okio akademiJoJe <4324 L20A, NoreiklSkés, Kauno raJ.,Lietuva).

Su disert-^ciJa calima susipaíintl ' Lietuvos 2ent¿s ükio akademijos bibliotekoje.

Atoreferatas lSslQstas baland2io 1992m.

Special-lzuotos Tarybos moksllnis sekretorius, £em¿s Okio mokslu

kandidatas, profesorlus A. STANCEVICIUS

H/U

RENDRA DARBO CHARAKTERISTIKA

Temps aktualumas. Tradlclnis bQdas cerlntl akmenuotu dlrvu naudoJlmq bel Ju derlincum^ yra akmenu iârlnkimas. TaClau yra konstatuota, Joe kal kurlu âemès Oklo aueajij der 11 «s po akmenu lSrlnklmo sumaâèJa.

DldäloJi dalJs acromelloraclnlu maSlnu yra sklrtos dldesnlems negu 12cm akmenlms iä pavlrâinlo armens sluoksnio Sallhtl <yil?-0,6; MYK-1,4 lr kt. >. Pmulkesnlu akmenu Iârlnkimas technlnémis

prlemonémis pas mus nèra ISsprçjt.as. Ypatlnrai Jls aktualus speclalizuotuose bulvlninkystès Qlcluose, turlnCiuose akmenuotu llrvii.

Lietuvos M ir EMTI buvo tlrlama lr dleclama 1 camyba smulklu »kmenu <lkl 30cm dyd41o> Salinimo 1S dlrvos maslmi sistema lr ^echnolocl Ja, 1 kurlq. buvo Uungta lr smulklit akmenu skaldymo «aâlna IK- 1,2 CEapeHWHC, TepMaHaC, 1978), aereeatuoJama su MTZ-82 îarkés traktorluml. Slos technologiJos esmé: akmenys, stambesnl ui 'cm, lâ dlrvos yra lârenkaml lr lSveäaml 13 lauku, o 5-7cm dydälo Ji| masè vidut. 40-70'/ nuo visos akmenu masès dlrvoJe) yra iuskaldoml lr paliekami Joie. Toks bQdas dél dideliu iSlaldu 30-5Q'/' visu darbu vertus) akmenu transportavlmui 1S lauku buvo lcesnls vit iprastq akmenu lSrlnklm^ bel iSveälm^.

Patelklamas dlseraclnls darbas, tal mlnètos tecnoloeiJos asekmès- smulkintu akmenu CSA> i.takos augalams ' lr dlrvoäemiui yrlrnai, vykdytl pagal L.2MTI tematink planq, kurlo valstyblnès eglstraciJos numerls - 81063236 C 1984-1987».> lr 0107.0048107 1980-1990m. >.

Tyrtmu tlkslas. Xvertlntl technolocl Jos, kurioJe naudoüamas kmenu smulklnlmas, aeronomlni. pacrlstumq:

- iâtlrti 2—3cm dydäio smulklntu akmenu M-aka dlrvoSemio Iziklnèms, chemlnéms savybèms.

-lstlrtl ivalr-los petro«raflnés sudètles smulklntu akmenu calp uollenu), Ju kiekiu i.tak^ iemés Oklo aucalu vystymulsl lr ïrllul bel Jo elementams.

Mokstlnls nauJumas. PrielnamoJe UteratOroJe sutlktl t.yrlmu lomenys, kurluose anallzuoJama SA Carba akmenu) ttaka dirvoäemlo ivyb^ms lr derllul, daSniausla lleCla vleriij'ar kltfj Slos probl';m<* isç. PastaroJo darbo naujumas yra tarne, Joe SA relkSm'? ilirvoSf-min 1

lr aucalams nuvo bandyta Ivertlntl daucellu aspektu lr tuo ■¿einta suteikti darbul sisteainès anallzès bruoâii. Antra, Loklu bandynu nebuvo daryta atrokllmatlnlu poiiQrlu artinose BaltiJos lr rytn Europos valstybése. Kai kurie tyrlnn rezuliaUl yra orlclnalûs: pvz. , SA (kalp uolienu cruplu) lr Ji| stambumo Ltaka augalu nitybal, ilzlkinès ir chenlnès SA Itakos atskyrlmo tyriuai lr rezultatal, drcciués dinanikos aspektai aknenuotaae dlrvoiemyje, Silumos reilmo duoraenys .

Kartu reikla pastebètl, Joe Sios problemos idirbis , tai 1S77-1Q8DB. cerb. À.Zimkuvlenès, St.. Blaiienès, L. Germano daryti bandymai.

Praktlnè çaut-u rezvilt.au verté lr Jn reallzaclJa. Gautu résultats analizè rodo, Joe Jle, pirolausio, turl teorinç vertq, IS kurlos kyla lr keletas praktlnlo- canyblnlo pobQdilo iSvadu.

IStlrta SA relkSreé dirvoieralo Silumos mainans, dréemès reiinul, caravlnui, biolocinlam aktyvumui,ientés ûklo augalu derliui lr dlrvos derllncumul. Nustatyta, Joe aknenu smulklnlmas lr pallklnas dlrvoJe nemaiino tlrtii oucali) derllaus. SA turl teicl&m^ l.tak<t dlrvoiemio flzikinéms lr cheminéms savybéns, . todèl akmenii smulklnimq kalp technolocln« akmenuotij dlrvu eerinino prlenionç lencvo priewollo ir prlesinéllo dlrvoiemiuose talkytl rekomenduotina. Nustatyta,kad derllus akmenuotoJe dlrvoJe,plrnlausla, prlklauso nuo Jos drègnuno , »eteoroloclnlu vletos s<lycn, lr netgi dldells SA klekls <30—45* armens tQrlo> call neturétl neleianos itakos Jam.

Bezultatal, patelklaml gynlmul.

l.SA stlprlal kelcla dlrvoiemio smulkoiemlo tank! ir porineun^.

2.SA dlrvoiemyje kelcla Jo drègnum^ ir ypaC ivairivt drècnès fornii dlnamik^.

3.SA itaka dlrvoiemlo SiluiKos reiimui tieslociai prlklauso nuo Ji| dydiio, klekio bel spalvos.

4. Nuo SA pavirSiaus JL dlrvoiemlo tirpal^ patenkanClu ichemlnlu elenentii ar junclniq rQ£ys lr kieklai labai prlklauso nuo SA <kalp uollemi > petrocrafInès ir minerolocinés sudètles ypatumn, dydiio.

5.Bendra,SA lr Ju klekio J.taka dlrvos derllncumul lSslskiila i. fizikinç lr fizlklnç-cheminç. Fizlklnls povelkis yra pagrindlnis, taciau labai sqlycoJamas dlrvos drècnumo bel hldrome-teorolocinlu vttfetaciJos perlodo ypatunit.

6.Lauko kultorn derllus lencvo priemolio dlrvoiemyje nuo SA turéJo temlenclJe» didéti.

Duomenq aprobaclJa lr piiM Ikai. t j<t. li.il Is disert-aclnio darbo

buvo pristatyta moksllnèse konferene1Jose "Zemès dirblmas lntensyvlal OklninkauJant" C1990>, "Antropocenlnlij veiksnlu Intake dirvoäemlo derlincumul" <19925.

Atsklros disertacinlo darbo dalys publikuotos 5 moksllnluose lr popullariuose stralpsnluose, patelklanuose autoreferate.

Darbo aplmtls lr struktOra. DlsertaclJa paraáyta 12Q puslaplu kompluterlnlu tekstu. Ji sudaryta la ivado, 7 skyrlq. Tekste yra 40 lentellu , 13 pavelkslu. LlteratOros svaäe- 14-0 Saltlnlij. , lâ kurlq 14— lletuvlq, 72 -rusu, kltl- апс1ц, voklefilq, lenk«i lr kltoflils kalbomls». .

TYRIMU OBJEKT AS, VI ETA, HETODAI II? VYKDYNO SA'-YGOS

Pacrlndlnlal tyriniu objektal yra:

- 2-ЗС1Я dydäJo smulklntl akmenys,

- dirvoäemlal su sklrlingu SA kleklu, bel rOSlne СpetrotrafIne) J4 sudétlml ,

- sistema: j DIEV02EffIS |

_ Я « - •» к _

SMULKINTI AKMENYS | | AUCALAI |

г rySlal tarp Jos element-4.

Akmenlmls lalkoma nono lr pollminerallnè krist-allnè uedîlaca, urlos dlametras dldesriis ui Зет СКЗЧИНСКИЙ, I965X

Dandymal vykdytl DotnuvoJe-AkademlJoJe bandymn skyrlaus esèJomalnlnlame О,. lauke (lauko bandynias>, vegetad niame namely Je, nstltuto agrocheminl4 anallzli(, dirvoäemlo flzlkos laboratorlJose Lauko bandyme buvo Llrlaiaa âemès Oklo augali} reakclJa 1 valrlus SA акшепц kieklus dlrvoje J14 i.taka aerochemlnèras, croflzlwnéms, blologlnèms savybêias.

Main laukeliq metodu darytuose bandymuose tyrème SA itakn igalams ivairlame dirvoäemlo tankyJe bel sklrtingame jo drègnume.

Vegetadniu bandyimj tikslas buvo nustatytl,kaip SA klekial bf.' I petrografinès grupès velkia augalus <mle2ius> Ivairaus dlrvoáemlo ■ègnumo s^lygose. Bandy ma i pradéti vykdyt-l 1904*. lr b.iiKti -183-^Om.

Актепц smulklnlmo technologlJa buvo 1 Shandy ta lauko bandyiw», ■ngvo priemolio dirvoáemyJe. Ant dirvos buvo uáveáti 4- 1Гк:т dälo akmenys lr paskleisti 175 , 350 , 525, 85a m ^ha <lovAm 1 ; . menys, t.«i tlpiSki Vidurlo Lietuvos lygunos riedullal, kuriu

petrografiné sudétis tokla: 35Z nuosédinés, 52Z magmlnés, 13И metamorfinés. Mobllia акшепц smulkinimo maSina IK-1,2 Jie buvo susnulkintl ( ískyrus 850 »3^ha> ir l.art.1.

Bandymas i,rengas keturlais pakartoJlmais, rendomizuota laukeliM iSdóstymo tvarka. Foninls dlrvoáemio armens sluoksnlc

akmenuotumas: akmenys didesnl u4 ЬООшга- 0,3'/.; nuo 3,U iki 3DOmm-2,8/. D-24cm dlrvoáemlo sluoksnio Phkci-7''<Ií Ju<-raus 1V.3,

t^O- 11,2 mg/lDOg dirv.

Agrochenlnial tyrlmu metodal.

Dlrvoaeialo ir SA anallzés.

Dlrvoiemlo reakciJa pH nustatoma ln KC1 IStraukoJe potencio-metrlskal СГОСТ 26107-86), humusas- Tiurino metodu СГ0СТ 26213-843 bendras azotas- KJeldalio metodu СГОСТ 261D7-84), Judrus l'^" Egnerlo- Rimo- Domingo CA-L) metodu СГОСТ 2608-84), Judrus Egnerlo- Rimo- Domingo CA-L) metodu СГОСТ 2608-84), HC>3-Jonometriskai 1/ kallo allumo alono IStraukoJe (ГОСТ 26489-85).

Hlkroelemental: D- karSto vandens IStraukoJe, Mo- oksalato IStraukoJe, Со- ln ' HN03 IStraukoJe, Zn- buferinéJe acetato IStraukoJe, Un- ln HC1 IStraukoJe. Sios Judrios mlkroelementg l'ormos nustatytos atominiu absorbciometru Lietuvos Agroclieminiu tyrimu centre atominés emisiJos büdu.

Kvarco cheminés sudéties <L1, B, Ga, P, Mn, Ti, V, Cr, Со, N1, Cu, Zn, Pb< Mo, Ag, Sn, Zr, Nb, Y, La, Ce, Yb, Se, Sr, Ba, Be, Ge, As, Sb, Hf, W, Bi,) atlikta pusiaukiekybinés spektrinés anallzés trlJu etalonu metodu spektrografu DTS-13-2

Augallnés anallzés.

Bulvin krakmolingumas nustatytas polerimetriSkai Everso metodu (ГОСТ 7194-81), sacharozés kiekib cukriniuose runkelluose-polerimetriskai po karStos ekstrakciJos.

Cheminés medglagos augaluose. '

Bendras fosforas augaluose- kolorimetrlskal vanadato nolibdato metodu po Slapio sudeginimo СГОСТ 26657-85), bendras kalis-liepsnos fotometriniu büdu po Slapio sudeginimo, bendras azotaa-tltrlmetrinlu bQdu pagal KJeldall (ГОСТ 1349G-84).

SA rQS1ц Ir kieklu jtaka dlrvo¿etnl» agrócheminéms savybéms 1 d-rvoüemlo derl lnguimil tlrta vegetaciniu metodu, augalus Cmleáius k«lp indikaclni? ki¡lt.Ur.() <tugiiiant Vagnerlo induose. 1988m. buv llrlaroa tlplngu Vlduriu Lietuvos lvgumal .ikme(ii\ mlslnlo U-ak .ig'-orlitmih^ms savybéms Ir del 1 luí, o 19n'J/:illi«.- atskiios rtkmen

petrograflnés grupés ir áymlal dldesnl <15, 30, 45Z > J<4 kleklal.

DlrvoáemyJe buvo palalkoma treJopas drégnumas, paslrinktas pagal

Reppo C1980), V.Mlllausko C19B4> paslQlytas drégmés

katpgorlJas Ir Ju kiekyblnius rodlkllus: ma&as drégnumas-

prlesmélyJe- 27, lengvame priemolyJe- 42, lengvame molyje- 46/ l.DI;

vidutinls drégriumas- atitlnkamal- 66/ LDI; dldells dftgniintas-

atltinkamai- 02, 92, 96Z LDI. Randym.íms ¿om£s Iratos is JonlSk.';] lo

bandywi stoties bandvmij séjowalnos lauku Clengvas molí») ir IS

Dotnuvos bandymu skyrlaus (lengvas prlemolls, priesmélls). Sin

dlrvoiemJu agrochemlnlai rodlkllai buvo tokle: lengvo prlemollo-

pH 7,4; Judraus PJ0C 15,5-22,0 me; Judraus K_0 9,0- 10,4 me-! ¿ .i Í.

huniuso 3,28'/; Bendro H 0,20fV/; priesm&llo- atltlnkamal- 7,2; 15,0-17,lmg; lü,9-13,9mg; 0,110/; 0,06BZ; lengvo molió C19f;0m. t-6,0; 13,7ntg; 16,3mg; 2,10/; 0,136/.

Bandywal Irengti trlmls pakartojlmals, iSdéstytl atsltiktlne tvarka. Auglriti "Roland" veislés mlesSlal. Vlsuose vecetacinunse bandyn.uose derlius- tal grQdu Ir Slaudq nasé Cg> lnde.

Agroflzlklnlal t.yrlmn metodai.

Dlrvo3em)o tanklo Ir porlngumo nust.atymo metodal. Dlrvoáemlo tanki., poringum^ nustatéme F.R. Zaldelnun

f3aa^eJIbHaH,I057) slalomals raetodals.

Ma2i( laukeliu bandymuose dirvoíenlo tankis buvo Ivert-lriamas pagal 1. laukelius sudedamo dirvoáemio sluoksn.lo storlo fmm) paslkeitimq, lá anksto álnant sudétosi laukell dlrvoáemlo tari.. Dlrvoi2ernlo struktOros Ivertlnlmas.

Laboratoriniai smulkoáemlo struktQros tyrlmal padaryt.1 Savinovo metodu cBa^oHHHa, Kop'jarHHa, I988> Dlrvogemlo drégnumo nustatymas.

Naudotarsl Iprastu termostatlniu büdu bel svorine arba tdrine vandens kieklo </•> lsr-aiska. Dirvoáemio dr^gnumas Lauko V>.\ii<iyroe i'ustatyta jo tankio tvert.inlmo metu: po séJos ir nu¿mu& dorliu.Maáu laukeliu bandymuose - nustatant dirvoáemio diégrium-i pries lietinima.

Augcilu Cmleáiu) vytimo drégnum.<s d i rvoáemy Je tirtas VngnfrJ«' i ndiiose.

Akm<-nu dréRWS i minino imst.>t.yma«<.

£i.<5 í-'idikli.«. nnst.atyt.as p.is.il Va 1st. \ l>i ni xt and-.i l-i- J'G"T

7t!r;n-!;.1(1 52T8-50 w «-;r,9-í">f5.

Dlrvoiemio drfegm^s laldumo nustatymas.

Dirvoieralo dr£em6s inflltraclnes savybes lr atsklrus Jo elementus tyrime laboraiorinlu prietalsu УВ5-1. Bandymas irengtas 5 pakartoJlmais. Dlrvoiemio isisotlnimo vandeniu, flltraclJos cretis skalciuoti aerofizlkoje prlimtals metodais СВЗДЮНИНа, Корчагина, 1986)

: Dr£cm£s garavlroo IS dlrvoiemio nustatymas.

Garintuvals naudojome "Vaenerio" Indus. ISgaravusios drigmis kieki. nustat^me Juos sverdaaii, о numatytci dlrvos dr^enumit palalk6me kas 5 dlenos papildydami vandeniu.

Актепц lr akmenuoto dlrvoiemio ¿lluroos savyblu nustatymas.

Silumos reiimo akmenuotuose dlrvoiemiuose relSkiniai buvo tirlami main laukeliu bandymuose. Tyrlmuose naudota: Savinovo termometral, laboratorlniai termometral, Sviesos atspindys matuotas lluksometru- Ю 116.

Skirtlngo akmenuotumo dirvoiemiu Silumlni-s talpos savybes i.vertintos pasinaudoJus kai kuriais dr6cm6s infiltraciJos tyrlmu rodikllais (drfeenumu, .bendru porineumu> bei Silumos fizikoje taikomals skaiciavlmais <ВаДОНИНЭ,Корчагина, I986>.

SA relkSm^s jvalraus tanklo dlrvoiemio derllngumul buvo tiriama тайц laukeliu bandymuose irengtuose vokiefiiu mokslinlnku siQlomu badu CHethodenbuk...,1962>

Dlrvoiemio su SA blologlnls aktyvumas. Dlrvoiemio pi-oteaz^s aktyvumas nustatytas E.N. KiSustln СМйШуСТИН, 136B> paslQlytu apllkaciniu metodu, naudoJant spektrofotometrin£s stikllnis plokStel6s su storoku ielatlnos sluoksniu. Pagal Sio sluoksnio sulrlmo laipsnl (plot^, /> statistiniu taSkq metodu buvo Ivertlntas dlrvoiemio blologinis aktyvumas СГеЛЬЦвр,1885). Tap pat tirtas ir C02 iSsiskyrimas is dlrvoiemio, ir pagal Jo kieki spr^sta aple biologlniu procesu aktyvum^.

Актепц Jud6Jlmo dlrvoiemyje SalClo jtakoJe nustatymas.

Актепц altltudiiu pasikeitimas nustatomas niveliavlmu nuo pastovaus sleninlo reperio nivelyru IIB-1, lwm tikslumu.

Heteorologinlu s^lygu vertlnlmas.

Jis atllktas palyginant daugiaraeCius krituliu, temperataru vldurkius su tlriair.oJo laikotarpio rodikllais bei nustatant vegetaciJos sezono atskirq dekadii ai- тепег>1ц hldrotermini kooficientfi- НТК, apskalCluoJamu G. Sellaniuovo metodu. Nustat.yta, kad 1906, 1007 mfctai buvo SJapi <tikimyb£ 19, 26Z5; 19B5, 1989 metai- sausl <tiklmyb£ 74, 08 Ю. Vls,i kiti- vldutlnio dr6gnumo.

Oro temperatara siuo lalkotarplu bevelk artlnta dauglametei normal. ISslsklria Siltesnl 1988, 1089 Ir vésesnl- 1987, 1990m.

Augalu llgu apskalta daryta Z.Éievytés, Z. Vlnlcko,

E. 2ubrlen¿s <1966) stQlomals metodais. Blometrlnlal augalu

rodlkllal i.vertlntl Zemdlrbystés Instituto sistemóle priimtais metodais.

Matematlnls bandymu duomenu vertlnlmas. Lauko bandymo ciuomenys Ivertlriarnl dispersinés analizés bQdu. Vegetacinlu.- kai kuriu laboratorlnlu bandymu rodikliu dlsperslné, korellaciné ir regresinés analizés atllktos atsklru Sio método va.-iantu, sklrtu vegetaclnlu bandymu atvejui <flOCn0XXOB, I985>.Visi skaiciavimai, grafinlal darbal atllkti 2TI skalClavJmo centre bel personoliniu kompiuterlu IBM^86 AT ir "Statgraf" programa.

TÏRIMH REZULTATAI

Smulklntu akmenu jtaka qlrvoaemlo tanklul porlngumul lr struktQral.

IS tyrlmu, padarytu lauko bandyme lengvo priemolio dlrvo2emyJe 1986-1989m. duomenu <1 lentelA) galima konstatuotl, Jog SA poveikis

1 lentel6. Smulklnt.u akmenu reiksmfe dirvo2erolo tanklul lr porlngumul.

Effect of crushed stones <CS> on soil physical properties.

PA; Tankis CS Bulk density

3 . , -3 m ✓ha j/cin

Vandens ir oro santykls

Ratio:water to air

Poringumas, 7. Porosity

Bendras Total

Aeracinis Aeration

Smul— Dirvo- SmulkoáemyJe Dirvo- Smul- DlrVo- StMil-

koáe— áemlo áemyje koáemy- áemyJe koäemy-

mlo su SA su SA Je su SA je

Fine Stony Fine earth Stony Fine Stony ' Fine

earth soil soil earth soll earth

n 1,50 1,50 1,6D 42,4 42,6 17,5 17,5

175 1 ,-13 1 ,48 1 ,25 43,0 45,3 20, 2 21 ,2

350 1,40 1,52 1,17 42,1 48,2 20,5 22,5

1.36 1,53 1 ,oo 42. 0 48,0 22,0 24. 9

RÜ5 0.Ü33 0,033 0.174 J,31 1 , 33 1,75 1 ,72

LSD 5/

tui-éJo dlde-snç reikSwQ smulkoiemlui, negu tendrai akmenuotos dlrvoäemio fizinei bûklel.Smulkoiernlo tankis, dldèJant SA kiekiui, nuosekliai ma^éjo. Armen s tankis lauko bandy me, besikeiciant. Jo

3 3

akmenuotumui nuo O iki 525 i» /lia, sumaâèJo 0,14 t/c» . Bendro pavyzd2io (akmenuoto dlrvoäemio) tankis nuo SA padldèjo labai nedauc- 0.D3 g/cm? Si4 rodlklin <¡3i>iulko¿emio bei bendro pavyzdälc.

3

tankio 525 m ✓ha akmenuotumo variante 0-24cra gylyje> skirtumas -

3

0.1? g/cm , ir tai yra SA itakos pasèkmé.

IS tyrlmo duomenu taip pat paalskéjo, Joj; dlrvoieiny Je esant 525 nTVha SA, Jo smulkoäemlo tankis Cl,30-1,40 g/cia3> daugellui âemè ûkio augalit yra kaip tlk tlnkamiauslas.

Dendras рогц kiekis tlek akmenuotame tiek neakmenuotasie dIrvoäemluose buvo таЗаз fvidut. 42X> dèl didello Jo tankio bei akmenoot.umo, taf.lau smulkoiexiyJe Jis didèJo Cnuo 42,6 1kl <<}'/.>, nés maáéjo ir Jo tankis.

Aeracinls poringumas, keiClantis SA kiekiui, didèJo nuo 17,5 iki 24,9X stmjlkoÄemyJe. tlek maZesnls skirtumas buvo bendrame pavyzdyJe.

Tuo'bQdu,akmenuotumo pasekoJe maàièjant dirvoieinyJe bendram porvi kiekiui, smulkoäemi. SA daré poringesnlu.

Vandens ir oro santykis rodo. Jog SA gausèJlirtas artino Cl, santykJ, prie 1, laikomo optimaliu ar artiinu tan bel pageldautinu daugellui lauko kultûrii.

Lengvo priemolio dlrvoäemio struktöra dldèJant Joje SA kiekiui, 1S esmés, neslkeltè. Pastebètas si»ulkc2emio struktûiinii| agregat-ц

1,rimas drégnuose aknteuuotuose dlrvoäeiiiiuose, kuriuose SA stlprlai maêino drègmès garavim^.

SA relkSué dlrvozemlo drégnumul lr Jos dinamlk.il. HQs4 tlrtl SA Ckaip uoiierm rOftys> turi maäq, taCiau nakankamai skirting^ pavirSlni drégmès imluma Jls vidut.

0,70-3,44/. Magmln¿s lr metamorГ1nés kilmós SA Sis rodiklis- 0,0/, о nuosèdinès- 4,5'/. Sin savybiu variaciJos koef le lentes nuosèdinés kilmès SA 5GZ, magmlnés kilmès- 26/.

Ryüys tarp dlrvofcemio ir akuerui drègnuttto nebuvo patikimas: korellaclJos koef. 0,297.

Dirvoásmio drègmès tyrimal, j,vertln.mt.ys statine Jos Ьйк1ч Ckleki,, 4. >.paradé, Jog 35П lr 525 m3/ha àkmnnuot.umo dlrvoáemis akumullavo lr lSlaik^- 1-3/ maáesnj. drègmés klekt.. 175 m3/lia SA t.lk nczvmlai keit.<4 Jos c!régnu4i.j.

Dr^nx'-K Jud^Jlmo .'iknienuotamc dirvoäeipyje tyrimal laborotoi 1 JoJe

ir Jo palyclnlmas • akmenuotame ir neakMeftüolaitfé di>vbáemluose parodé, Joe SA kickiu <0, 15, 3Q, 45/ arba tí, á73, ÜÖÜ «3И»а

doziu) .povelkis islsotlnlmo vandenlu, flitl-aclJoä erelciams bel praslflltravuslo vandens kleklams yra nevlehodäs <1 t>avelkslas>.

Vandens isisunkimo erelclo matavlmal pat-odé, Joe 15/

akmenuotumas priesmèlyje ir 30/ - priemoliuosé yi4«! ta riba, nuo kurlos islsotlnlmo ir, iS dalles, rlltracIJos fcreitls bradeda didèti. Priesmèlyje Sis procesas labal ryskus Ir Jo ereltls padidéJa 36'/, o lenevame Ir sunkiame prlemoliuose- 12 ir 23/ <1 paveikslas, a.

filtracjos fazè Cl pave.'kslas, b) tuf-í vlsüs, Jau ankSClau tolnètus dèsnineumus. Akmenuotumas visuose tit-tiiose dirvoâemiuosè flltl-aciJA rlboJo panaSial. Priesmèlyje JÍ sumaáé-Jo iiilo 90,5b Ikl 65,Б6 cm^p <34/>,o akmenuotumul esaht 30-45 '/, padidèJo beveik ikl kofttrollnio variante lycio. Lertevo priemoilo dlrvoäerayJe flltí-aclJa hepadldèJo net ir 45У. akmehüotumo variante. Sunkiame ptlfefooíyje ЗОИ akfoenuotumas dirvoSettio di-èemès laidumq sumaâlno 52/, o ésarit akíríeniJotiimOl 15-30"/,- Jie hetüréJo itakos. Tolesnls akiítehUotUrtio didéJlmais paereltitto fllt*-a'clJ«i 24/.

Filtt-aclJos Cy> eí-eiti CcW/t>> a'fci-okslmUoJa. toklos kvadratlniu íiínkclJit íyttys:

У - 93,63 - 3l,4ö X * 6,08 X2 ; T, - 1,DD0 Уф = 07,47 - * * Ó',OS x2 ¡ T) - 1,000

ypr = - 7>,<Я x 0,04 >:2 • ' 1'00°

X - è'Â *íetis,Z ;

"íofcs ditiaiéUlltí -bHUdétiS i&idfurto savyí>i<t fcltlrtas, tai, visu

ib'irMä, stt p'o*<f fcofcyl!>'ÍAéá¡ átídétles ir fcieklo fuiSkclJa. Akmenys <Û-3W/i, ka'lp patf-odé í itef-atttros apivalea ir raûsij tyrlmal, тай Ina ро^ч kieki., suaí-dc kat>îllaï-u tinkle , kurliïo, paprastal, yra nwedamas arta1 sulaikomas vandens pertekîlus 1Г tuera komplikuoJa jo judèJirtq, ar net savoiiSkai kolmotuoja' -J\. Tlk 30-45/ akmenuotumas dirvoiemt vèl padaro laldn vander.iirl.

Siuos eautùs rezultatus paf.vlrtlno drégmès earavlmo le ivalraus ikmenuotutao dirvoäemin bandy mai. 15 45/ akmefti'oiumo priesméllo iirvoáemlo lôgaravuslos drèemès fclekis tesudaré 30Z, palyelnus su \eakmenuotu; is len^vo pt-lemollo- 23'/; 1S sunkaus priemoilo- 22/, ieatsi4veleiant 1» tai,kokio dï-ègnumo buvo dlrvoiemis. PaaiSkéJo,Joe .5-457- akmenuotumo dlrvozentyje earavlittul p<»vlrSlni4 Jr,

ladengtumas SA yra antr-ïelïis veiksnys, kal visas dirvoäemis yi a ikBDnuatas. Oirvoäemio akmenuotumo (*..) ir caravimo Cy

Islsunkimo Creitis, c»/s

Rate of soaking 1,50

Ps

Sandy loam

1,00

0,50

0,00

10

FiltraclJos

koeficientas, cm'p t

Infiltration rate b.

100,0

so, o

£0,0

L

Prasiflltravusio vandens klekls, mm

Quantity of Infiltration water

lOO

50

L

15 30

45

D 15 30 45 O 15 30 45

Smulklntu akmenu klekls, X

Crushed stones in soil, <Z by wolume)

1 pavelkslas. Smulkintit akmenu reikSm* vandens filtraciJai dirvo2emyJe: a. Isisunklmo greltis, b. filtraclJos koeficientas, c. prasisunkuslo vandens klekls.

Effect of crushed stones on Infiltration rate.

kcreliaclni- regresiii£ anaJ.ls.e, atlikta panaudoJus 1909m.

ryslus aproksirauoJa 1oklos

tieslnfes

75,90 - 1,04 x 52,10 - 0,93 x 63,80 - 1,23 x

; 17 = 1,000 ; 17 = 1,000 ; 17 = 1,000

patvirtlno dveJop.'t bel

stebiJlmo duomenls. Siuos lygtys:

V "

yp "

Sle tyrlmai aiSkial parodd lr prieStaring^ akmenu poveikt flziklniams dlrvo3emio b0kl£s paramotrams. Lengvindaml dlrvozemio smulkofemio tanki. bel didindami poringum^, Jie kartu stiprlal apsnnkina vandens garu Jude.iima, tarn tikrame akmenuotumo diapazone, rlbola dr6gm£s (vandens> Jud^Jim^.

SA relkfime dlrvozemio ¿llumos reglmul.

Visi tirtl smulkintl akmenys atsplndi Svies^ lr velkla kalp termomulCias, lyglnant Juos su drirgnu lengvo priemolio ar prlesmtlio dlrvoiemiu. Kvarcas atsplndi Svies^ dvigubal stiprlau negu lengvo priemolio ar priesm61io dirvoiiemis, nuos£din£s kilm^s akmenys- 79/, tlpingu akmenu mlSinys- 40/ daugiau.

Tyrlmai parodt <2 paveikslas>,Jog 3D/ akmenuotumo dirvo2emis

C

lx

32 lOOO E23 Cml!!

31 E3 EES

3D 800 E3 j.. * .l EZ3 EZ3 m

29 Es E3 li-rtj EZZ3 ea

28 600 a y = 473,00 + 8,37

27 El ZZ3 wm irssJ CT3 B3

26 400 El ESS E3 833

E3 S3 E33

25 m (LSI'Ji srea

A1 bedo

- dirvo2emio max. temperatora Soil max. temperat.

2

x - 0,06 x : n = 1,000

y — Sviesos atsplndys

Clx> nuo dlivoS. pav. x — dirvoS. akmeniiot.nmas

D 15 30 45 60 SA (CS>,/

paveikrslas. Svie^os atsplndys nuo Ivalraus akmenuotumo dirvnSeml' pavirSiaus lr max. Jo temperatora lOcm gylyje.

Albedo of stony soil surface and ma;- temperature in 10cm depth.

dél dlcJeHO flkmenu SllusUlUo l^ttlUBIO ISylí» iki 32 °C, taClau, p»44<JéJus SA }<}ptcil4 lki 60*. Silumos prietaka dél didéJaneio atspindálp hhq tpklo akmenuotumo dirvoáemio maáta, ir jo temperatQra nukrenta 4(ci 31 QC. Tmo pafiiu metu dirvoáemis be akmenu teiSyla lki 29°C. Si re^Sk^nl aprokslmuoja kvadr&tlné regresiJos Jygtts, pateikta 2 paveHcs}e.

Silumos dipamikos tyrlmal parodé, Joe (nagmlnés kllmés c(kKienys iSyla labiati flegu RUQsédinés, o Ju poveikis £3143 es<u\Clam

tflrvoiemlul tlesiof4<t4 prlklauso nuo akmenu masés bel dirvoáemla drégnumo.

StebéJtmal p, 3Q> 60/ akmenuotumo maáu laukellu bandyrouose parodé, Jog temper^tQrH skirtumai 12, 15, OQ val. t^rp dlrvo2eraia t>e akmenu Ir dlrvoáemlfi su 60/ SA yra 1,0-1,5 °C. (Uen^ Yldut. lkl 15 val. dirvoáetuls be SA «Jidesnlo Jo drécnu.№>, waáesjUa albedo láyl^ erelCisu ir yrq Sjjtesné «eeu akraenuotas . Afltj-aJe dlenos puséje ais déj dldeHu ¡^Jmnos nuostoHH e^rAviwul p^iakytl, fiet-eokq dalles Jos, todéj tlkMSi^ paros • d^li, vid«t. 12 v^;.SHt-esf(4s tampa dlryoáewls s;u SA- Tuo t>«du, aVmenvs dlrvoíemyJe «U^pptrastl^a Jo. siluoinl.

Agrccfremlnes SA savybés bH Ju retk5mé dlrvo¿emto derllngumul.

AVwe^U swu^mu^A njetu, yra dldltvawas wl^era,Unlu

gabílíéUH p^y^stus, P. <¡él ta energlja. SusswUklnus

<U<wieVro ÍWio pAvirsi^us platas vWwV O.Pfl m2 lki

dyd¡MP. fceadr^s, paivirslus pa^ldéje* a-ia k^rtn ir

v^dMV. to soy$>aY*»0i A«t-ra,

skaldymo pi.etu YVd, "AV$vleáinaroiVs" pats ^kme^s <nm*erAl4> pavlrSlus, i,\/.i to* oksldu siuoks«in.

Ju^-Qíi V^Up. Ir fosforo, elemental, pere-Uiautys X istr^ukas nuo SA pavii^Si^us, Js esojéa, sVIrlas! nagrll'éJant Jnos paga! akmenu Ckaip uolienu> gerietlí>es grupes ir stawbuojo. frakciJUs. Nuo. 5-30mm dyd2io akmenu fvakc^jos pavlfSl^US Judraus p2°3> K-^O terasta neáymüs <1,0-1,4. ipg/lOP* «Urv. ) *r Cl,l-2,2 we'lOOg SA> kieklal (2 lentelé). Dalelése <0,?5ov». Slu Junelnlu buvo áymial daugiau: Judraus P205 5,O-O,5; Judraus KgO 19,2-21,0 mg^lOOe SA. Nemaáai Judraus kalio nustatyta magmlnés kilmés daug mlneralo biotlto turinfiluose akmenyse. Labal ne¿ymas Slu eleroentu kieklal rasti smulklose nuosédlnés kllmós akmenu dalelése.

Judraus boro S-SOmm SA rasta labal ma2al 0,0-0,1, Cu 0,5-1,3 mg/kg SA, ir SA grupés ablem atvejals netui-éJo relkSmés. Netui-tlngi Mn m^gmiiiial .<.iimlni;ij SA- <vtdut.f,,0 mg/kg SA). Kituose akmenyse

2 lentel£. Judrlil makro ir mikroelementu klekial nuo 5-30mm, dyd2io tvairios kllm£s akmenu pavirjlaus.

Available nutrient from the surface of different origin crushed stones C5-30mm in diameter) as rocks.

SA PHrrl grupes P2°5 K2° Judrlu Hr ; Available B Cu Mn Co Zn

CS, as type rock or mg/'l OOg SA; <CS> mg/kg SA; CCS)

1. 6,4 1,4 1,1 □ ,6 0,00 0,5 5,8 0,20 0, 3

2.. 6,5 2,2 1,6 2,9 0,03 0, 5 - 0,33 0,2

3." 6,7 2,1 2,1 6,5 0,00 0,2 16^5 0,34 0,0

4. 6,7 - - 72,3 0,00 0,5 25,5 0,35 0,3

5. 6,8 1,4 2,2 1238,7 0,00 - - 0,71 0.4

6. 7,4 1,0 1,3 46,8 O.IQ - - 0,53 0.7

« 1-snagmin^s: rQgSCios; 2-raagmin6s: Sarmin6s; 3-metamovfin6s: gneisal; 4- cvetareorf ln£s: kvarcttal: 5-nuos6din£s: klintys;

6-nuos6dlo£s: dolomitai. • <

1- raagmatlc: acid, 2- alkaline; 3- nethamorphic: gneiss, 4-quartsite; 5- sedimentary: limestone, 6- dolomite.

Jo klek daugiau. Co ir Zn kiek turtingesn^s nuos6dln6s kllm6s uolienos <0,53-0,71 ir 0,4-0,7 rag^kg SA. Dideli Mg klekial C1239 mg/100g SA) i. IStraukos tirpal^ pei-6Jo IS dolomltlnlu SA. Jelgu geral Siuo elementu aprOplntl dirvo2emlal Jo turl > 12 mg-'iaog dlrv., tal gautl klekial yra labai dideli.

Dalelise < 0,25mm B klekial buvo nemaSi- 0,40-0,69 mg/kg SA, ir SA gall batl apibadlnaml kaip "vidutinlskai turtlngi" arba "turtlngi" ¡Siuo elementu. Esmlnli( sklrtumu tarp akmenu grupiti n6rasta. D61 mlnerologiniq uollenos ypatumn Cu "turtlngi" f4,l-7.6 mg-'kg SA> arba "labai turtlngi" yra magmlnlu bei metamorfinl 14 uolienu SA. Co kieklais iSslsklrla dolomitai ir kvaroitai- 3,40 Jr 1,38 mg/kg SA. Turtingos Zn <3,3-8,6 mg/kg SA) vlf.os <0,25nn(i dyd21o akmenu grupis. Mg, kaip ir stambio.ie frake 1-oJe, dauglaiislj tur^J« dolomitai- l?ri3 mg/lOOg SA. Mb klekial visosc t.lrtose g\-<t(it-s.<? panaiils-0,05- 0.13mg/kg SA. Tuo bodu, smuJkins daioli-s, nuo km lu 1. i.Strauki>s tlrpal^ patenka tokie <•] rmcntii klekial gali buti

aplbQdintos kalp "turtingos arba labal turtingos" mlkroelement.als,

o Sis padidéJlmas turi, plrmiausla, boti sleJamas su SA

dlsperslâkumo dldèjimu.

Lauko bandyme SA Itakos dlrvoâemio agrocheminiu savybiu

tyrimal parodé, kad per 4 metus dlrvosiemio reakciJa paslkeité nuo

7,30 (dirvoieniyje be SA) 1kl 7,60 (dlrvoiemyJe su 525 m3/ha SA).

(3 lentelé) Judraus KgO padidèJo nuo 9,4 1kl 10,1-10,3 mc'lOOc

dlrv. Neiymlal dldesnls Judraus P_0 klekis rastas laukeliuose su 3

175 m /lia SA. IêrySkéJo K^O maâéJimo tendenciJa,dldèjant dirvoSemlo Sarmingumul. Judraus K^O ¿ieminiuose kvieëluose Cautaluose) tyrimal tyrlmas parodè,Jog Jo augalai sukaupè 5-13/ daugiau dlrvo?.emyJe su SA.

Patlkimas korellaclJos koeflclentas tarp augalu augintu lauko bandyme derllaus lr a<rochemlnlu dirvoiemio savyblu tenustat.yt.as tlk tarp Judraus KgO bel pH Cr - 1,000 lr 0,999).

SA klcklq bel Ju petrograflnés sudétles jtaka_dlrvogemlo

derllngumul lr nagrlndlnés Jo varlaclJos prleiiastys. Tlrtu augalu (mie51u, kalp Jautrlos indlkatorinés kultùros) reakclJ^ 1 dlrvos akmenuotumci klekybiSkai gallma Ivertintl Jau krCmlJtmos'l fazèje. Vldutlnè vleno augalo masé tuo me eu turéJo tampru rySl. su mieâli) derlluml. Pvz., 1989/90m. tyrlmo duomenij koroliaclJa tarp Slq dydiiu 67/ atveJii buvo patiklma. Vélesnèse augalu' vystlmosi fazése (pvz., plaukéJlmo) Sis rySys stlprèJo. Ypaû tat rysklal pasteblma maào drégnumo akmenuotose dirvose. Maio dlrvos drégnumo s^lygomis daâniau formavosl ne tlk maiesné Jii masé, taClau atslllko (1kl 15 dienu) lr vystymosl tempal.

SA klekilt CSA u2éhé O, 15, 30, 45/ lndo tQrlo) ttaka mleiiu derllul atskirais metals buvo nevienoda (3 lentelé).ISsiskiria du Jabal sklrtlngl 1988^89111. lr lS90m( vegetaclJos perlodal, km-lais SA Itaka dldelio lr , 1S dalles, vidutinio dlrvos drégnumo si|lygomls buvo net prlesinga. 19S8/89m. vegetaclJos lalkotarpis gali bQti apibddintas, kaip vidutinio drégnumo su diclele sausra geguâès ir blrSelio ménesiais (38, 84/ krituliu normos) bel slltesne negu normall vegetaclJos sezono pradâia C2,0, 1,8 °C daugiau ut vidut. daugiameti, oro t.emperatOros vldurkl. geguiés, blrSelio ménesi,). PanaSOs buvo lr 1989m. su ypatingal «i jiisu (34/ krltullu normos) ir Slltu C1,0°C daugiau u2 norma) s (n^neslu. 1990m. vegetacljos perlodas buvo vésesnis negu

necu muniHliis (97/ norrnos), HTK vidut. >1. Séjos, dyglmo, UrOml.ilm.^l mpl.u HTK dldesDls negu 2,0.

3 lentel^. Smulklntu akmenu kieklu relkSmir mleilii derl iul, g/lnde.'

Effect of crushed stones rate on barley yield, g/pot.

Metal Plrvos Lenevas prlemolls; Loan

drèg- -

numas Akmeruotumas; '/ Stonlness

Prlesmèlls; Sandy loam

Year Soil

mois- O ture

15

3d

R05 ° LSD 5Z

15

03 LSD 5/

1308 1.Maâasl8,5 13,3 1989 7,2 7,5

1998 Low 14,1

16,4 r

5,5 15,5 4,50 13,6 12,5 14,4 2,61

3,49 12,6 11,8 12,9 - 2,98 10,2 10,1 10,7 8,3 2,43 11,5 10,4 15,0 11,6 5,55

3 45

1988 2. Vldu—28,5 1909 tin1 s 23,9 1930 Medium 29,6

31,7 28,7 24,7 23,4 31,6 35,6

3,49 24,6 17,6 18,8 - 3,61 21,0 2,61 19,9 16,0 16,4 12,5 2,43 38,7 4,50 25,V 24,5 25,2 26,4 5,55

1388 3.Dlde—29,5 19,3 21,1 - 3,49

1989 lis 41,8 34,O 27,O 25,4 2,61

1990 High 37,5 40,7 46,9 44,7 4,50

37,9 25,6 19,8 - 3,61 36,3 29,0 20,8 14,5 2,43 33,3 36,0 30,9 42,2 5,55

Lengvas molls; Cley

1988 1. 15,1 13,6 22,3 - 2,98 1988 2. 13,6 15,5 18,7 - 2,98 1988 3. 17,1 16,2 19,9 - 2,98

Tuo bQdu, mleiin derllus karStu lr sausu vegetacljos perlodu "vldutlnlo" lr "didelio" drègnumo dlrvoáemyje nuo dldéjanClo .SA kleklo maàèjo; vèsaus, drègno lr ligo- bevelk neprlklausomal ntio Jo drègnumo- dldèJo.

Vegetaclnlu metodu darytl tvairlos peti-ograf Inès »wtètles SA l^takos dlrvos derllngumul Tyrlmal parodè, Jog ,¡u povelki gallma apibüdlntl, kalp flzlklni-ctiemlnt, su rysklal domlniio.ianiîla (izlklm? ll.aka. PaalSkèJo, Jog Ju l^taka at.sklrais meta ¡.s buvo nev'.enoda C3 fiavelkslas). 1989m. SA maÂlno derllu (lSskyrus, m leg lus, augustii«

Dwllu« g'lndoi YI«W fi/pot

60 40

30 20 10

0 163045 0 163046 "0 163046 0163046 0 163049 0103346 SA '/. ; CS

Ol Be SA ■ Kvarco SA CS Poliminefalinlal SA

Pure soll Stony(quartz CS> soll Stony Cpoïlmyncral CS> soll 3 paveikslas. Sklrtlncos rüäies SA ttaka mleälti derílul <«/'lnde>.

Effect of different origin and amount of crushed stones orr barley yield, gXpot.

maáo drégnumo síllygose), o 1990m.- didlno. Cheminé- fizlkinè Ji( Itaka visada buvo bendro akmenuotumo poveikio augalans "SeSèlyJe". Kal derlius nuo SA didéJo, fiziklné- cheminé'Ju itaka atslllko nuo akmenu, kaip flzlnio kOno poveikio. Kal derlius maiéJo C1989m.>, polimlnerallniai akmenys chemlnlu povelklu Svelnino neiglam^ bendrq SA i.tak4.

Tuo bQdu, SA povoikis mieâiu derllul,pfrmlausia, priklauso nuo bcndros Ji( itakos konkreCiu vegetaciios laikotarpiu lr dlrvoäemio ilrégnumo.

SA relk£mé lauko kultüru derllul lr Jo elementams.

19S6-1989m. lauko bandyme eugintu kultüru derlius <4 lentelé> parodè, Jog SA J^taka Ju derliui yra mai ai reikSmlnga, tat lau kiek sUirlasl atsklru kultQrii atävilgiu bel yra i.domi kal kurlu derliaus el«"me:iti| at.äv'lgiu.

SA jtakf bulvin derllul.

Bulvlu giimbu derllul tlrti SA kiekiai l.takos neturéjo. Tegallma knti.ctatuoti tik neáymu derliaus dldéjlm<i akmeriuotame dirvozemyJe.

Low soil moist

M«2m drtgnumM HM / IIMhk

High soil moist. Medium soil moist. tJld*ll. «lr»ínu»>4»

Vldultnl» drésnumM

IM« / «IIa

0 163045 0 163046 " 0 163046 0 163046 0 163049 0 163046

4 lenteli. Smulkintu akmemi Itaka lauko kultoru derliui bet kokybfl. Effect of crushed stones on crop yield and quality.

Dulvda rtieilal Dobilal Zleninlal Vlsu

SA a.m. kvleCial kul tQrij derli us

CS Pota- 1 toes ICrakraol as Starch Barley Glover d.m. W. wheat Total yield

cnt/ha /. cnt/-"ha pa:i. vnt/ha

dt/ha dt/ha fi»ed unit/ha

D 227 14,7 46,5 • 52,1 46,9 5429 lOO

1? 246 15,0 50,5 54,1 45,9 5690 If 35

350 235 15,3 47,1 58,3 47,0 5628 104

525 236 15, 3 49,5 57,0 46,4 5C99 104

RD5 9,93 6,42 3,61 2.24

LSD, 5Z

050 239 14,6 ¿59,3 61,1 48,4 5812 io>>

050*- nesmulklnti akmenys

uncruBhed stones-

Mci«* pat tendencljix ealima pasteb^tl lr sausuJu roe<)2iacu bel krakmolinguao duooenyse. Gunibu pasisklrstymas, pagal svorio TrnkclJasi rodo, Joe daus^Jant SA, maifeJo smulkiu <<6Dg> bulvlu lr Iruputi dld^Jo stamblu C >100g).

SA klekio dld^Jimas ma^irio bulvlu .sereamuni^ fitoftora lr Uffa apkrtistn plot>v 29/ ma£iau pa2elstu augaiq buvo

3

IIrvoSemyJe su 525 m Am SA. 15 tlrtit faktoriu, betarpl5k.il ;al6Juslii turi-tl 2ymlii ttakii Slam relSklniul Cneatmet-jnt. lr Ju 'Isunos poveikio>, luikytume palarikesnl, akmenutos dlrvoSemlo ir<u I'¡uremics tank!.- vidut. 1,24 ff/cm3 525 m3^!ia SA varlante,

3

alyginus su neakiienunto dlrvo2emlo— 1,4V t/cia . Augalu llgotumo el (ilrvoaeralo t^nkio tiesir.^s koreliaciJos koefIcientas -0,399. SA it.-ika wle'ilu rterlliil. SA mloJln derliui esmtnis, statlstiSkal patikimos i,takos et uri-.i'i. Akmenuotane dlrvo2emy.ic £all»a krmstatuotl pagriiuli«¿j rudnkcl ios iilii6Jimo tendenclj^.

Tlrt.ii p.ii ,)ne!,ru. rySlo 3A klekiu dirvo^e;iny.le malizi?>

parodé, loe akmenuotumas patlkimal maílno daigu skaiciu, augalu sergamuimi rOdlmis. Augalai gerlau krümiJosl akmenuotame dirvoáemyJe.

SA JLtaka dobllu derllul.

Pirmos pjoties dobllu derllul SA esminés reikSmés neturéJo.

' 3

Antros pJQtles derllaus duomenys rodo, Jog 525 m /ha akmenuotumo dirvoáemyJe, dobllu sausuJu medáiagu derlius buvo 15/ dldesnls. DvleJu pjQClu duomenys leldíia konstatuotl, Jog patlkimal SA derliu dldlno, kal Ju dlrvoáemyJe buvo 35Ü, 525 Ir 850m3/ha. SausuJu medálagu Siuose laukelluose cauta daugiau, atltlnkamal 12, 9, 17/. Derliu su dirvoáemio akmenuotumu siejo patlklmas Ju rysio koeflclentas 0,970.

SA jtaka ¿lemlnlu kvleclu derllul.

2iemliiitt kviefilu derllul SA esminio povelklo neturéJo. Sin dvleJu funkcl.iu tleslnés korellaclJos koeflclentas 0,210.

SA esmlnés Itakos neturéJo ir ¿lemlniu kvieCu lauko daigumui rudenl. Stiebu skalcius prieS derllaus nuémiro^ klek i»a£esnis buvo akmenuotame dirvo2erayJe,o kltiems derllaus elementams SA reikSmés neturéjo.

Augintu Javu lauko daigumas nuo SA stipriai ma¿éjo arba buvo stebimos tokios tendenclJos, taCian augalai 11-33/ turójo didesni produktyvlu stlebu skaiciu.

Vldutinis vlsu augintu kultQru pagrindinés produkciJos derlius parodé, kad SA i,taka statlstiSkal néra relk&mlnga. TaCiau kartu galima pastebéti, Jog dlrvoáemyJe" esant net 850m /lia akmerm derllaus' nesumaálno. Jls -1-6/ buvo .dldesnls akmenuotame

PAGRINDINES ISVADOS IR PRAKTINES REKOMENDACIJOS.

3

1. DidéJant dirvoJe SA kiekiul nuo O iki 525m /ha lengvo prlemollo smulkoáemio torio masé sumaáéJo nuo 1,50 iki 1,36 g/cm3. Neakmenuotas, purus (1,20 g/cm") lengvo priemolio dirvoáemis auga]i| vegetad Jos me tu sutankéJo vidut. 0,03g/cm3 daugiau negu purus akmenuotas.

2. Déka SA dirvoáemyj'e 13 proc. vnt. padidéJo beridras ir 42 proc.vnt. aer-aclnls smulkoáemio porlngumas. Vandens ir oro santykls aucalnms akmenuotame dlrvoáemyJe buvo palankesnis <1,0-1 25) negu d ii voáemyJe be SA (1,60).

3. SA turéjo ryAkesnf. i.takí| dirvos diégnumui (dr-égmés kleki, mirtino), k.il akmonuotumas buvo 350-525 m^/ba. PaCiu SA imlumas

t

drègmei: magmlnès- metamorflnès kilmès— 0,B, nuosèdlnès- 2,7-6,5'/. Déka akmenu, dirvoiemyJe «ail atsirasti neiiymQs <0,7-1,7) kondensacinès drègmés kieklai.

4. Dlrvoiemiu laidumq vandenlui D-15'/ SA kiekls sumailno 34-52 proc vnt. , 15-3D'/- neturéJo rySkesnès l,takos lr tik 30-45'/ SA 24-31 proc.vnt. flltraciJn padldino. Lauko dirvoiemyje drégmès dinamlka talp pat buvo létesnè.

5. SA, ribodaml vandens kllim^ arba Jo garu dlfOziJA kaplliarals, stlprlai <26-83'/) tlrtose dlrvose sumaiîlno drègraès goravim^ , nepalsant dirvoiemio drègnumo bel Jo pavlrâiaus akmenuotumo.

6. Tuo bildu, dèl SA didèJa snulkoiemlo aeracljos poi-q kiekls, bet kartu Jle riboja lr paCi^t aeraciJit bel, tam tlkrame akmenuotumo diapazone, lr filtriîciJn.

7.Sviesos atspindys nu >. akmenuoto pavlrôlaus ypaC intensy vé.ia dldèjant akmenuotumiii nuo 0 1kl 30/ lr maAal kelfiiasl- 30-60/ dlapazone. Atspindâlo lnteiisyvumo Cyj,() prlklausomybç nuo SA kleklo

<X ) dlrvos pavlrSluJe aproksimuoJa lygtls :

?

y - 493,00 +'8,31 x - 0,06 x ; r> - 1,000

S.Plrmr* dienos pus<ï yra âtltesnls dlrvoiemls be akmenu, o llkusli^, llgesnç paros dali vidututinlSkal 12 valandu 1,0-1,6 °C -akmenuota dirvozemls. Kuo SA daugiau lr Ju masè didesriè, tuo Sis Ji| povelkls stlpresnls.

9. Nuo 5~30mm dyd21o SA pavlrSlaus i. IStraukos tlrpal«* Carba 1 dlrvoiemi.) gali pereiti labai nedldeli Judraus kallo ir fosforo <1,0-2,2; 1,1-2,2 mg/lOOg SA), nikroelementu bel dideli <1239 mg/lGOg SA) magnio kieklai. Kalcls paSari.ilno dlrvos reakcjjit nuo 6,38 lki 7,60. Nuo Similkiu skaldytu akmenu daleliu < < 0,25mm ) pavlrSlaus atsipalaiduoJa "didell" mikro bel makroelementu kiekiai, taciau labai dlferenci Juot.1 SA, kalp uollenu grupivj at.iivilglu.

10. SA dlrvos derl lngum^, visu pirma, veikia kalp flzinls kûnas, o stlprlu cheminlu- flalkiniu poveikiu ,epasiiyml nuosèdinès kilmès SA. Cheminé- flzlkiné SA akmenu itaka daiiriiausia nesutapo su bendru akmenu poveikiu augalu derllul. Kal raleàlu derllus dél SA dldèjo, pol Iminerallnial akm nys Ji, maâlno, taCiau, kal derllus dèl SA maièjo- poli niinei al iniu aknenu itaka âvelnino nelglamq akmenuotuno poveiki.

11. SA, Ju kiektit povelkls dlrvos derllnguitml <riileâiu derllul), ±ymla dallml, prlklausè nuo drègmès klekio dlrvoJe bel hidrometeo-rologlniu vocetacl.ios s»zono irt ypaC Jo ppad&los rodikliij.

lino, vésaus, drégno vegetaciJos periodo s^lygonls <1990m.> SÁ kieklo didéJimas netgl dldino derliu- Vidutlnio Ir («ustus aprOplriirao drégme s^lyconls toki, derliu lémé didesnls aeraciJos poru kleklr; smulkoäemyje, naier.nl drégmés nuostollal, paplldomal atsipalalduoJanCios malsto medíia^os, kiek Slltesné dlrva, neforsuotas augalu vystymqsi.s.

NeJrlama SA Itaka lablau ISrySliéjo karStu, sausu vecetaciJos (ypaC periodo sé.la- krQntlJ litiasis > me tu Ir "gauslos" drégmés dirvoJe s-ilygose. Forsuotos aucalu vystyamsls, SA kaip fizlné kliütls, did2lQlls oro drégmés deficites nualina augalus, lies Jle vlenu me tu atsldurla kellose prleStaringose sqlygose: drégmé lyc Ir sudaro ceras prielaidas vystymuisi, taClau apllnkos s^lygos tara néra palanklos. Dirva be SA, Sluo poálüriu, buvo áymlai buferlngesné, todél ir derllal Cía buvo dldesnl.

Neutrall SA itaka pasireláké ma?.o drégnumo ir, dalinai, vidutlnJo drégnumo sqlygos'e.

12. SA kieklo dldéJlmas lauko kultQru Cbulvlu, inleíiu, dobilu, äleminiu kvleClu) derliui neiciamos itakos neturéJo. Konstatuotas teigiamas SA 4-6/. povelklo trendas visu kultoru derliui,stiprl Ju ttaka, mazinanti bulviti sercamum^ fltoftora, mleäiu - rOdimis, dldlnanti C26X> Javu iSsikrOml J im<*.

Kiek didesnl aucalu derliu. Ju atsparumíj licoms dirvoJe su SA lémé t'erasnés, Jau miné tos tokios dlrvos fizikinés s^lygos: «aäesnls smulko2f*mio tankJs, tinkamesnis vandens • ir oro santykls bel maáesnl. drégmés nuostollal dél garavlno.

13.SA .Tía?. 1 no dobllu, 4iemlnlu kvleCiu,cukrinlu runkellu. liiilvlu derliu. ka i Jie'aligo didelio <1,60 í/cbi ) tankio dirvoJe. SA dar lablau sumaäino nedldeli, vandens kiekt bel padidino Jo siégi t.ankioJe dirvoJe, ir tlk papl Idomas , dréklnlmas Svelnlno Slí» nelgiam^ i.taM. SA, maáindamí netanklos <1,20 g/cm ) dlrvos I>iuuidi4, dldino kultoru, reikalauJanClu kiek didesnlo dlrvos tankio s-'-kJu ilyglmui Cdobllu, álemlnlu kvieclu), derliu-Praktinés rekomeiidaclJos.

1. Kmulklnt.i okirenys maniría smulkoäemI o tanki, todél sunkesnés gramilometi-J nés sudéties dlrvoáemluose, linkusios¿e Kreit ir (j<.:l ueJ yg daug sut.arikéti, jio gal! bílt.l natüralla dlrvos purum<i paJaik.wiela príi«yne.

"fue» siitu Ikliit-u akmenu pavlrSiaus i, dlrvoien 1, atslpalalduoja illdel i maguió . kjloio Iclekiai, ne-daug kalit> ir- aiikroeloiwntu. Kufie cali M [i jpi ldoniiiis malsto elementáis auscilams. Ypot,".

turtlneos mlnétals mikro Ir makroelenientais актепц skaldvmo iuhjMi u dalelés, maáesnés ui 0,25mni.

3. Актепц skaldymas lki 2-3cm <iyd21o eahalélin Ir Ju pallklraas lenevo prlemolio dlrvoiemluse daucellu atveJu lauko kultQru deillaus nemaálno, turéjo telclam^ ttakA dlrvo2emlo flülklnéms savyb¿ni.~» todél 31 aeromelloraciné prleraoné áemés QkyJe cali butl ta i кота,

DISERTACIJOS TEMA SPAUSDINT4 DARBU SARASAS

1 . Bufias S. Akmenys dlrvose У У MQsu camt.a. -1 092. - NI. —Р. 10-11 .

2. Bufias S. Smulklntu актепц Itaka dlrvoüemlo arocliemiitém» savybéms // Antropofenlnig velksnlu J,taka dlrvo^emlo dej-1 lngumiii .-Vllnlus, 1992.-P.1Ü-21.

3.Bufias S. .Zlmkuvlené A. Smulklntu актепц ILaka vasarln ц Javij derllul Ir Jo ryáys su meteoroloelnlals faktorlals// k<-;s(>ub11 kos íeinés Qklo moksllnlo tyrlmo ^staltcu JaunuJu moksllninkq Ir speclallstij konferenclJos, sklrtos spallo sociallstinés revolluclJos 70- osioms metlnénij, ргапей1шц tezi^s. - Vllnlus, 1987.-P.5-7.

4. Bufias S. Kalp smulk'lntl akmenys velkla dlrvoáemi, ✓v 2li»c-s Qkls. - 1992.-N4.-P. 21 , 22.

в.Бучас С. Влияиио измельченных намной на агрофизические свойства почвы и урожай сельскохозяйственных культур // Вильнюс, 1090.- е.- 26-31.

22

SUMMARY

THE INFLUENCE OF CRUSHED STONES ON CROP YIELD AND SOIL

The dlffrent amount CO, 175, 350, 525 n^/tia) of various origin «mall 5-7си in diameter stones by moans of stone crusher vere crushed to 2-Эси end left in arable layer or loamy soil in field experiment.

Density of fine stony soil part was tested and proowed to be ■uch looser than the pure soil.Stones maintain soil In more looser conditions dur'nc all the growth period.

Water mobility In stony soil could be assessed by quantity of crushed stones In arable layer. The general trend was decrease of infiltration rate when stone content was less C0-15Z by volume). Increase was tested in сая of 30-45'/.

Much less moisture evaporation was found in stony soils.

Stcny soil dally temperature fluctuation increased slightly CI.0-1,5 °C>.

Crushed stones as a mixture of magmatic, metamorphic and sedimentary rocks have hail a different effect on soil fertility. The major nutrient such as potassium, phosphorus as well as miner nutrient B, Zn, Cu, Mo, from surface of stones pass on into soil solution In less quantities. It Is increasing with reduction of cross- action of stones. Amount of magnesium both in course and fine stones was great.

Close Corellation was established between amount of stones In soil and potassium, pK,.as well as crop yield. The stony soil was found more favorable and more fertile for growth and yield of

potatoes, bariey, especially clover, winter wheat than pure soil.

>

РЕЗЮМЕ

ЗНАЧЕНИЕ ИЗМЕЛЬЧЕННЫХ КАМНЕЙ НА УРОЖАЙНОСТЬ РАСТЕНИЙ И ФИЗИЧЕСКИЕ СВОЙСТВА ПОЧВЫ

1984 -1890г.г. изучались последствия технологии улучшения каменистых почв посредством измельчения мелкой 5-7см фракции камней до 2-Зсм в диаметре, с последующим запахиванием их в пахотный слой. Полевыми, мелкодвляночкыми, вегетационными опытами установлено

что:

-измельчённые камни дозами 0, 176, 350, 525 м^/га в поч^е сильно (с 1,50 до 1,36 г/см3) уменьшили плотность мелкоземистой части почвы. За вегетационный период каменистая почва уплотнилась меньше чем некаменистая,

-измельчённые камни с 17,Ъ% до 24,056 (на 42 проц.ед. ) увеличили порозность аэрации, а соотношение веда и воздуха в почва было более благоприятным (1,17-1,25) для растений в каменистой почве,

-измельчённые камни в почве (0-15% от обьбмз) уменьшали коэфициент фильтрации, а когда их в почве было 30-45%- сильно его увеличивали,

-увеличение измельчённых камней в почве сильно умешлало физическое испарение влаги,

-измольчёныэ камни тепловой режим почвы делают более пёстрым; они увеличивают приток тепла в почву, поэтому 12 ча ;ов в сутки теплее бывает каменистая почва, а около 9 часов- почва без камней. Это способствует более благоприятной ее биологической активности,

-с поверхности измельчённых камней в ' почву, как питательные вещества, переходит незначительное количоство подвижного калия, фосфора, обильно магния, к'алъция. Уменьшение диаметра камней сильно увеличивают поступление в почву макро и микроэлементов. Наиболее химически активными являются осодочные порода. Физико- химическая активность измельчённых камней нз плодородность почвы и урожай растений сильно зависит от влажности почвы и 1*идромотеорологических условий вегетационного периода.

-измильченные камни на урожайность полевых с.-х. культур негативного влияния не окозали.В каменистой почве урожай картофеля, ячменя, особенно клевера, озимой пшеницы был несколько выше, чем в почве без камней.

Поэтому, способ улутчения полей от мелгая камней таким способом, с агрономической точки зрения, может быть рекомендован.

£ÛM ILC 1992.SL 430.75.362. ^ ^^